新浪博客

[NAUJAS]立陶宛语简明语法

2012-10-06 20:32阅读:
1.语言简介
立陶宛语(立陶宛语:lietuvių kalba,英:Lithuanian language)是立陶宛共和国(Lietuvos Respublika)的官方语言,也是欧盟官方语言之一。她属印欧语系波罗的-斯拉夫语族,同族的语言还有拉脱维亚语(latviešu valoda),拉特加尔语 (latgalīšu volūda,也有很多学者认为她只是一种拉脱维亚语的方言)。立陶宛语在欧洲算是较“小”的语种,使用人口约320余万,不过对于语言学家来说,她有很高的研究价值。丹麦语言学家裴特生(Holger Pedersen,1867-1953)在他的著作《十九世纪欧洲语言学史》(Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results)中提到,立陶宛语用一种极其古老的外表留存至今,从一个立陶宛农民口里听到的词形,一般地说只有梵语那样古老的语言才能比得过它的原始性。立陶宛语形态古老且丰富,但是同梵语相比,她的形态还是显得简单许多,比如没有中性,没有双数,动词第三人称单复数同形。

[NAUJAS]立陶宛语简明语法
立陶宛首都—维尔纽斯(Vilnius)
2.字母和发音
立陶宛语的字母表如下:
A a Ą ą B b C c Č č D d E e Ę ę Ė ė F f G g H h I i Į į Y y J j K k L l M m N n O o P p R r S s Š š T t U u Ų ų Ū ū V v Z z Ž ž
带尾巴的元音字母ą、ę、į、ų分别是a、e、i、u的长音,但是不带尾巴的元音字母同样可以表示长音。波兰语中也有ą、ę,而发音同立陶宛语有别,读的时候带鼻音。另外,ė发音为/e:/,ū发音同ų,y在立陶宛语中是个元音,发音同į。č、š、ž同捷克语。
3.名词
立陶宛语名词有两性、两数和七格。阳性名词通常以-as,-us结尾(类似古希腊语的-ας;拉丁语的-us),阴性名词通常以-a, - ė结尾。
立陶宛语名词按照主格词尾的不同分为五种变化类型。
第一变格法:以-ys,-is,-(i)as结尾的阳性名词
第二变格法:以-a, - ė, -ti结尾的阴性及部分阳性名词
第三变格法:以-is结尾,单数属格为-ies的阳、阴性名词
第四变格法:以-us结尾的词,这组词中也无一例外全为阳性
第五变格法:以-uo, -ė结尾,单数属格为-(en)s, -(er)s的词,仅有几个词属此类
以下仅举常见的第一、二变格法
第一变格法:vyras男人
单数 复数
vyras vyrai
vyro vyrų
vyrui vyrams
vyrą vyrus
vyru vyrais
vyre vyruos
vyre vyrais
第二变格法:kalba语言
单数 复数
主kalba kalbos
属kalbos kalbų
与kalbai kalboms
宾kalbą kalbas
具kalba kalbomis
位kalboje kalbose
呼kalba kalbos
用例:
Vyrai pradėjo kirsti didelius medžius, kad galėtų pastatyti namus.
男人们开始砍高大的树木用来建造房屋。
Du neturtingi keliauninkai eina per girią.
两个身无分文的旅行者走过的树林。
akademijos narys
院士
Vilniaus miestas
维尔纽斯市
Aš atnešiau ledų.
我带来些冰激凌。
Aš nenusipirkau naujo dviračio.
我没买新自行车。
Aš rašau pieštuku.
我用笔写字。
Pasitikiu draugu.
我信认那位朋友。
Mūsų draugai guli lovoje.
我的朋友们都躺在床上。
Drauge, ateik čia.
朋友,过来!
4. 形容词
立陶宛语形容词在变化时需要同名词保持性、数、格的一致。
4.1 形容词变格
立陶宛语形容词有三格变个法,形容词根据主格词尾分为三大类
第一变格法:以-as结尾
第二变格法:以-us结尾
第三变格法:以-is结尾
各类变格法例举如下:
-第一变格法
visas所有的
单数
阳性 阴性
主vis-as vis-a
属vis-o vis-os
与vis-am vis-ai
宾vis-ą vis-ą
具vis-u vis-a
位vis-ame vis-oje
呼vis-a vis-a
复数
阳性 阴性
主vis-i vis-os
属vis-ų vis-ų
与vis-iems vis-oms
宾vis-us vis-as
具vis-ais vis-omis
位vis-uose vis-ose
呼vis-i vis-os
-第二变格法
baisus可怕的
单数
阳性 阴性
主bais-us bais-i
属bais-aus bais-ios
与bais-iam bais-iai
宾bais-ų bais-ią
具bais-iu bais-ia
位bais-iame bais-ioje
呼bais-us bais-i
复数
阳性 阴性
主bais-ūs bais-ios
属bais-ių bais-ių
与bais-iems bais-ioms
宾bais-ius bais-ias
具bais-iais bais-iomis
位bais-iuose bais-iose
呼bais-ūs bais-ios
-第三变格法
medinis木质的
单数
阳性 阴性
主medin-is medin-ė
属medin-io medin-ės
与medin-iam medin-ei
宾medin-į medin-ę
具medin-iu medin-e
位medin-iame medin-ėje
呼medin-is medin-ė
复数
阳性 阴性
主medin-iai medin-ės
属medin-ių medin-ių
与medin-iams medin-ėms
宾medin-ius medin-es
具medin-iais medin- ėmis
位medin-iuose medin-ėse
呼medin-iai medin-ės
4.2 形容词变级
立陶宛语形容词有原级、比较级和最高级三个级。比较级是在词根后面加词缀-esn-再加阳性-is或阴性-ė构成。如baisus可怕的-baisesnis/baisenė较可怕的;geras好的-geresnis/ geresnė较好的。最高级则是在词根后加-iaus-再加阳性-ias或阴性-ia。如baisiausias/baisiausia最可怕的,geriausias/geriausia最好的。已经变级的形容词也要与名词保持性数格的一致,变格参照-is结尾的形容词。
-比较级: 连词negu或介词už+宾格
Jis yra aukštesnis negu aš galvojau.他比我想象的要大。
Tavo ranka baltesnė negu mano ranka. 你的手比我白。
Ji daug gražesnė už seserį. 她比她姐姐漂亮得多。
-最高级:去掉形容词阳性单数词尾-as/ias/us/is加-iausias阳性/-iausia阴性构成。如:baisus-baisiausias最可怕的,geras-geriausias最好的
Musų armija yra galingiausia iš visų armijų. 我们的部队是所有部队里最强的。
Aš mačiau gražiausią vyrą. 我见到了那个最帅的男生。
5. 数词
-基数词(1~10):
0 nulis 1 vienas (vieneri) 2 du (dveji) 3 trys (treji) 4 keturi (ketveri) 5 penki (penkeri) 6 šeši (šešeri) 7 septyni (septyneri) 8 aštuoni (aštuoneri) 9 devyni (devyneri) 10 dešimt
括号里的数词表示“复数数词”只在个别词前出现,比如metai年,durys门,rungtynės比赛等。如:penkeri metai五年。
-序数词(1st~10th):
1st pirmas, pirma/2nd antras, antra/3rd trečias, trečia/4th ketvirtas, ketvirta/5th penktas, penkta/6th šeštas, šešta/7th septintas, septinta/8th aštuntas, aštunta/9th devintas, devinta/10th dešimtas, dešimta 前一个是阳性后一个是阴性
6. 代词
6.1 人称代词变格一览

tu jis ji
manęs tavęs jo jos
man tau jam jai
mane tave
manimi tavimi juo ja
manyje tavyje jame joje
我们 你们 他们 她们
主mes jūs jie jos
属mūsų jūsų
与mums jums jiems joms
宾mus jus juos jas
具mumis jumis jais jomis
位mumyse jumyse juose jose
6.2 疑问代词变格一览
kas谁/什么 koks什么 kuris哪个
kas koks kuris
ko kokio kurio
kam kokiam kuriam
kokį kurį
kuo kokiu kuriuo
kame kokiame kuriame
用例:
Ką daro tavo brolis? 你哥哥是做什么的?
Kas čia yra? 那是什么?
7.动词
立陶宛语动词有丰富的时、态、体等形态。

7.1动词变位
立陶宛语动词有三个基本形态:不定式、现在时单三、过去时单三。
变位时按照现在时单三的词尾分成三类。
第一变位法:-a(动词原型一般以-ati, -auti, -uoti和辅音+ti结尾)
第二变位法:-i(动词原型一般以-ėti结尾,但didėti增加属第一变位法)
第三变位法:-o(动词原型一般以-yti结尾,但rūdyti生锈属第一变位法)
三种变位法的词尾如下:(从上而下依次为单数1,2,3人称和复数1,2,3人称)
第一变位法:
现在 过去 反复过去 将来时 虚拟式 命令式
-u -au -davau -siu -čiau
-i -ai -davai -si -tum -k
-a -o -davo -s -tų tegu+现在时第三人称变位
-ame -ome -davome -sime -tume -kime
-ate -ote -davote -site -tute -kite
-a -o -davo -s -tų tegu+现在时第三人称变位
第二变位法:
现在 过去 反复过去 将来时 虚拟式 命令式
-iu -au -davau -siu -čiau
-i -ai -davai -si -tum -k
-i -o -davo -s -tų tegu+现在时第三人称变位
-ime -ome -davome -sime -tume -kime
-ite -ote -davote -site -tute -kite
-i -o -davo -s -tų tegu+现在时第三人称变位
第三变位法:
现在 过去 反复过去-dav- 将来时-s- 虚拟式-t- 命令式
-au -iau -davau -siu -čiau
-ai -ei -davai -si -tum -k
-o -davo -s -tų tegu+现在时第三人称变位
-ome -ėme -davome -sime

我的更多文章

下载客户端阅读体验更佳

APP专享